- spurdulti
- spùrdulti, -a, -o JI244, NdŽ; I, spur̃dulti Als žr. spurdėti 1: Spùrdula, žargos – nenutūrėsi Trk. Tu spurduli kaip vijūnas rš. | prk.: Nekokia senolio sveikata, ale dar biškį spùrdula Vkš. | refl. Plt, Rt: Kad žmogus ar gyvuolis nori iš rankų ištrūkti, tai burzda, spùrdulas JI256. Kaip įmanydamas spùrdulkis, nepasiduok, kol išbėgsi iš jo rankų, kol išsirisi J. To paršelio maiše nėkaip negal nutūrėti – spùrdulas, blaškos Slnt. Dar ans mun spur̃dulsis! Kl. Palaikyk tą avį, kad spur̃dulas – aš anai įkirpsiu į skūrą Ms. Nespùrdulkis kaip pašėlęs – ir dantis išspardysi Pln. ║ prk. stengtis: Ta garsi ūkė zokono pakrito nu kardų lietuvių ir lenkų, kuri kaip nespurduldama daugesniai nebatsitiesė S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.